Miškas – tai mes

Miškininko diena trečiąjį rugsėjo šeštadienį pradėta švęsti 2000 metais. Jei ne miškų valdymo sistemos sudarkymas, švęstume ir šiandien. Tačiau po 2017 metų liepos mėnesį įvykusio balsavimo, pažeidžiant Lietuvos konstituciją, miškininkai praktiškai visus praėjusius metus švenčia „pakasynas“.

Daugelį metų buvo bandoma sugriauti dar pirmojo atkurtos Lietuvos miškų ūkio ministro (1990 – 1992 m.), vieno iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio lyderių, profesoriaus Vaidoto Antanaičio parengtą miškų sistemos valdymą. Vaidotas Antanaitis, kaip politikas, daug prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1989 m. tuometinio Lietuvos žemės ūkio akademijos kolektyvo iškeltas kandidatu į TSRS liaudies deputatus, buvo juo išrinktas. Užmezgė ryšius ir daug bendravo su JAV ir Vakarų šalių diplomatais Maskvoje, 1989 m. nuvyko į JAV aiškintis valdžios institucijų požiūrio į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, bendravo su lietuvių išeivija. 1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos Aukščiausios tarybos Aktą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, liaudies deputatų III-jame suvažiavime Maskvoje perskaitė jį. Salėje kilus neaiškiam murmesiui (nuostabai, pritarimui, nepritarimui?), jis vis dar stovėdamas tribūnoje ir šypsodamasis perskaitytą tekstą patvirtino rusišku žodžiu „Da“ (taip) ir nulipo nuo scenos. Išsivadavus iš sovietinės imperijos gniaužtų, buvo kuriama tautinė miškų valdymo sistema. Nuo 1991 m. pradėta ekonominė reforma, įkurtas Miškų atkūrimo fondas. Miškų ūkis pradėjo stiprėti. Pradėtas tobulinti saugomų teritorijų tinklas. Naujos uniformos (beveik identiškos prieškaryje dėvėtoms), šviesūs miškininkų veidai, kurių tarpe buvo didelė dalis grįžusių politinių kalinių, tremtinių ar jų palikuonių. Svarbiausia atsirado didžiulis noras dirbti savo Valstybei, savo žmonėms. Ministro V. Antanaičio griežta laikysena dėl medžioklės ūkio valdymo, kovai su brakonieriais apginkluojant miškininkus tarnybiniais ginklais, nepatiko sovietinės nomenklatūros likučiams, kas gali paneigti, turėjusiems nemažą įtaką Valstybės valdyme.

Tačiau nuo 1992-ųjų sausio 21 d. perkėlus V. Antanaitį iš ministro pareigų į diplomatinę tarnybą, suteikus nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangą ir paskirus pirmuoju Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Vokietijoje, Lietuvos miškininkai neteko savo vedlio, kuris galėjo apsaugoti miškų sistemą nuo sugriovimo.

Taip ir prasidėjo totalinis miškininkų puolimas. Pirmiausia 1996 m. G. Vagnoriaus vyriausybėje atsiranda dar viena ministerija – Europos reikalų. Kadangi ministerijai ir būsimai ministrei reikalingos prestižinės patalpos, panaikinama Miškų ūkio ministerija ir pastatas Gedimino pr., šalia Seimo tampa prieglobsčiu Europos reikalų ministerijai.

Vėlesniais metais nuolat buvo stengiamasi sugriauti stabiliai dirbančią miškų sistemą. Neatmestini verslo interesai, kuriems reikėjo žaliavos už priimtiną kainą ir norimais kiekiais. Vieni politikai pasiduodavo (gal parsiduodavo) verslo įtakai, kiti atsilaikė. Būsimus žingsnius sunaikinant miškų valdymą ir perdarant pagal verslo poreikį galima atrasti 2016 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą partijų programose, ir, kaip nebūtų graudu, ypatingai dešiniosiomis save įvardijančių partijų. 2017 m. sausio mėnesį po susitikimų su medienos perdirbėjų atstovais, prasideda totalus miškininkų puolimas, pradedama aktyvi juodinimo kampanija ir pasibaigia liepos 11 d. istoriniu – žeminančiu save ir kitus, pažeidžiant Lietuvos Konstitucijos pagrindus, balsavimu. Tai įvardinčiau, kaip Ribentropo – Molotovo suokalbį, kai susitaria Seime ir kairė, ir dešinė.

2017 m. liepos 11 d. baigiamas sugriauti likęs prof. Vaidoto Antanaičio įgyvendintos miškų sistemos valdymo modelis. Nemaža dalis dirbančiųjų netenka darbo, buvę tvarkingi pastatai tampa vaiduokliais, stambinamos girininkijos, nutolinant jas nuo gyventojų, medelynai užauga piktžolėmis, buvę tvarkomi ir prižiūrimi istoriniai – gamtiniai paminklai tampa avariniais ir t.t. Ištrimituotos galimos naudos nerasta, kaip ir visos Lietuvos administracinio miškų valdymo pastato Katinuose.

Ir ekonominės naudos nerasta, įvertinant ir padidintas kirtimų apimtis ir tai, kad atleistieji tapo valstybės išlaikytiniais. Bloga dabartinė Lietuvos miškų sistemos padėtis bandoma pateisinti nukritusia vidutine medienos pardavimo kaina ir negautomis planuotomis pajamomis.

Per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpį buvusi miškų sistema išgyveno dvi didžiules finansines krizes, tačiau nedidino kirtimo apimčių, atliko visus privalomus darbus ir nebankrutavo.

Gerbiamieji kolegos, mūsų buvusios miškų sistemos darbuotojai, daug metų atidirbę miškuose ir šalia, prisiminkime mūsų kartu švęstas šventes, ypatingai profesinę šventę – miškininko dieną ir didžiuokimės, kad mes buvome verti miškininko vardo.

Buvo labai gera dirbti kartu.

Nepamirškime spalio 11 dieną padėkoti tiems, kurie liepos 11 d. buvo kurti ir akli.

Bendruomenės „Miško broliai“ pirmininkas Rimantas Jurevičius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *